Seksualumas - labai populiarus, bemaž kasdieninis žodis.

Visi nori būti seksualūs ir deda pastangas tokiais būti. Deja ne visi seksualumą suvokia teisingai. Dažniausiai seksualumas painiojamas su vulgarumu arba kūno grožiu.

Niekas nesiginčys, kad dailios kūno formos nėra patrauklu. Niekas nesiginčys ir dėl to, kad gražūs rūbai, gražiai nugulę ant dailaus kūno nėra patrauklu. Bet!

Jei jūs manot, kad tūrėdamos(mi) patrauklų kūną ir jį puošdamos(mi) akį traukiančiais rūbais jūs automatiškai tampat seksualios(us) – jūs labai klystat.

Turbūt visi gyvenime esam susidūrę su žmogumi, kuris iš pirmo žvilgsnio patraukė savo išore, bet pabendravus ar pažinus jo asmenybę artimiau – visas išorinis patrauklumas išgaruodavo.

Arba... tokį, kuris ilgą laiką buvo šalia (bendradarbis, kaimynas, grupiokas ar vakarėlio dalyvis), kurio „nepastebėjot“, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pažinot jo asmenybę ir tai jumyse pagimdė didelę trauką ar žavėjimąsi juo? – Taip?:) Tuomet jūs aiškiai suvokiat, kad seksualumas nėra išorės savybė.

Seksualumas lygu patrauklumas t.y. tai, kas sukuria lytinę trauką žmogui arba... žavėjimąsi žmogumi be lytinio potraukio (tai gali būti ir žavėjimasis tą pačia lytimi, dėl jos asmenybės ar išorės patrauklumo niuansų). O asmenybės patrauklumas yra vidinių žmogaus savybių nuopelnas, ne išorės.

Jei žmogaus seksualumas (patrauklumas, lytinė trauka) apibendrinamas remiantis vien tik išorinėm žmogaus savybėm, tai toks žmogus veikia tik kaip seksualinis dirgiklis paremtas žmogaus instinktu daugintis.

Tačiau... kai... išorinis grožis: dailus kūnas, gražus veidas, patrauklumą išryškinantys drabužiai susigroja su žavesį skleidžiančia asmenybe – tai veikia kaip branduolinis užtaisas!

Kūno kalba, eisena, elgsena, manieros, gestikuliacija, mimikos, balsas... ŽVILGSNIS... intelektas... bendravimo kultūra!... Kuo daugiau patrauklumo elementų turi žmogus, tuo daugiau akių užkliūva už jo seksualumo ir tuo labiau jis viską alink sprogdina savo žavesiu.

Nuoširdžiai Jūsų - Sol.Veiga

Metai sarasas: 
2015