Žmonėms būdinga priprasti prie daugelio dalykų. Prie tam tikrų aplinkybių, supančių žmonių, vietos, aplinkos, daiktų ir t.t. Tie dalykai suteikia komforto būseną, tai yra tokia būsena, prie kurios žmogus įpranta, joje jaučiasi savas ir saugus, net jei tos aplinkybės žmogaus netenkina.

Šiandien pakalbėsiu apie santykius, kurie neturi perspektyvų, neturi ateities, bet prie kurių priprantama ir dėl to nerandama jėgų juo nutraukti.

Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių. Kelios iš jų:
1. Nežinomybė dėl ateities (kas bus toliau, jei nutrauksiu šiuos santykius? Gal aš jau neturėsiu kito žmogaus ir pasmerksiu save vienatvei?)
2. Viltis, kad vieną dieną, viskas savaime pasikeis (o viltis žinot kieno motina)
3. Komforto būsena suteikia saugumo jausmą (net ir neigiamos situacijos, prie kurių priprantama, suteikia žmogui saugumo jausmą, nes jose jis pažysta save ir savo veiksmus.)

Sulaukiu nemažai laiškų iš moterų, kurios supranta, kad esami santykiai neturi ateities, bet joms neužtenka postūmio žengti savarankišką žingsnį į priekį.

Be galo gaila pasidaro moters, kuri savo gražiausius gyvenimo metus eikvoja žmogui, kuris nėra jos vertas.
Kuri vėjais praleidžia savo galimybes susikurti tokį gyvenimą, apie kokį visada svajojo, vien dėl to... kad.... jai trūksta jėgų ir valios viską pakeisti.

Ir vis tik.. jei atėjo suvokimas, kad papuolėte į aklavietę, kurioje nesimato ateities horizonto, suvokit ir tai, kad jūsų tolimesnis likimas yra jūsų rankose.

Tik nuo jūsų priklauso, kaip jūs praleisite artimiausius savo metus: juodoje duobėje, ar drąsiai žingsniuojant savo svajonių gyvenimo link.

Užbaikit santykius be perspektyvos. Uždarykit praeities duris ir jums gyvenimas atvers kitas duris - į ateitį.

Nebijokite gyventi! Nežinomybė nėra tokia baisi, kokia gali būti baisi savanoriška būtis juodoje aklavietėje..

Metai sarasas: 
2015