Tęsiant pavyduliavimo tema...

Vyrauja toks, gan populiarus požiūris: „ jei nepavyduliauja reiškia nemyli“. Nors šis požiūris populiaresnis paauglių ir jaunų porų kategorijoje, tačiau ne taip ir retai pasitaiko ir brandesnių žmonių sampratose, dėl ko santykiuose atsiranda problemos, kurios gali išardyti santykius.

Kodėl šis požiūris sukuria klaidingą meilės suvokimą?

Kadangi meilės niekas rankose nečiupinėjo, kiekvienas ją suvokia skirtingai. Meilės jausmo suvokimas ir apibūdinimas daug ką gali pasakyti apie žmogaus psichologiją ir jo psichologiškai jautriausias ir pažeidžiamiausias vietas.

Viskas būna gerai, jei poroje esti du, vienodo požiūrio į meilę ir santykius žmonės. Tarkim, abudu savininkiški ir pavydūs vienas kitam: jie žino, kokie veiksniai skatina pavyduliavimo jausmą ir žino tai, kad tas jausmas nėra malonus, tad gerbdami ir mylėdami vienas kitą, jie daro viską, kad antra pusė neturėtų preteksto pavyduliauti ir vengia bet kokių dviprasmiškų situacijų, kurios gimdo pavyduliavimo jausmus.

Tačiau taip pasitaiko itin retai. Dažniausiai poroje susijungia du gan skirtingi žmonės: skirtingo temperamento, jautrumo, o svarbiausia, skirtingo mąstymo ir požiūrio į meilę ir to jausmo saviraišką.

Jei poroje vienas ramus, o kitas pavydus ir nesuvokia meilės be pavyduliavimo jausmo, tai pastarasis, kaip taisyklė, daro viską, kad tik išprovokuoti savo emocionaliai ramios antros pusės pavydumą idant įsitikinti, kad yra mylimas ir geidžiamas.

Sąmoningas pavyduliavimo jausmo provokavimas dažniausiai peržengia padorumo ir moralinės etikos ribas, ko pasekoje išprovokuoja ne pavydą, o pyktį dėl nepagarbos ir... blogiausia visa to pasekmė – prarandamas pasitikėjimas žmogumi su kuriuo siejami įsipareigojimais grįsti santykiai.

Žmonės, kurie gyvenime turėjo patirties su pavydžia antra puse, aiškiai suvokia, kad pavyduliavimas, toli gražu, nėra meilės išraiška. Tai egoistiškas noras savintis kitą žmogų ir despotiškas noras jį valdyti.

Nuoširdžiai Jūsų – Sol.Veiga

Metai sarasas: 
2015