Pavyduliavimas – pavydo jausmo pusbrolis.  Tai emocija, kuri užgimsta žmoguje dėl jame esančios saviniškumo savybės ir baimės prarasti žmogų, prie kurio esi prisirišęs.

Su pavyduliavimu susijusios dvi pagrindinės problemos: 1. Keliamos pavydo scenos ardo šiltus santykius ir pažeidžia žmogaus orumą. 2. Požiūris: „ jei nepavyduliauja reiškias nemyli“, sukuria klaidingą meilės suvokimą.

Normalu yra norėti, kad mylimas ir mums brangus žmogus visada būtų šalia. Niekas nenori prarasti mylimųjų. Tačiau... žmogus nėra daiktas ir joks žmogus nepriklauso kitam žmogui, nesvarbu kas tai bebūtų: gyvenimo partneris, draugas ar vaikas.

Deja, tai suvokia tik vienetai, o kiti įsitikinę, kad jei tu esi MANO vyras/žmona, tai priklausai tik MAN ir negali būti jokios kalbos apie kitus, priešingos lyties draugus, norus su jais bendrauti, pramogauti ar kaip nors leisti laiką ir aš dabar tikrai nekalbu apie neištikimybės apraiškas, nes tai jau nesusiję nei su pavydu, nei su pavyduliavimu, ten jau įsipina kitos problemos (nepagarba, pasitikėjimo ir saugumo jausmo praradimai ir pan.).

Dėl tokio, klaidingo, įsitikinimo porų santykiuose atsiranda terpė veistis visokiom, bereikalingom problemom, kurios ardo santykius ir kurių galima būtų išvengti, jei pakeistumėte požiūrį į mylimųjų nuosavybes teises.

Kitas dalykas: pavyduliavimo saviraiška (pasipiktinimas, priekaištai, kaltinimai, noras kerštauti ir pan.) žemina žmogaus orumą ir parodo nepasitikėjimą savimi ir menką savivertę. Kodėl? -

Žmogus, kuris pasitiki savimi ir žino savo vertę, žino ir tai, kad mylimąjį prie savęs išlaiko ne santykių įsipareigojimo, aukso žiedų ir santuokos nuostatų ideologijų dėka, o dėl to, kad jis pasižymi tokiom savybėm ir elgesiu, dėl kurių šalia esantys mylimieji jaučiasi laimingi ir nenori jo prarasti.

Kai žmogus turi psichologinių problemų, savo pavyduliavimo apraiškas linkęs suversti tam, kas išprovokuoja tokių jausmų pasireiškimą t.y. jei jis jaučia grėsmę prarasti mylimąjį dėl jo bendravimo su kitais priešingos lyties atstovais (draugais(ėm), bendradarbiais(ėm), kaimynais(ėm) ir t.t.) tai savo pasipiktinimą išlieja ant antros pusės arba to su kuriuo ji (antra pusė) bendrauja, o tai nėra teisinga.

Pavyduliavimas yra asmeninė žmogaus - individo savybė, kuri užgimsta jame, dėl asmeninių jo charakterio ir požiūrio savybių. Kiti žmonės nėra atsakingi už tai, kad tie jausmai pasireiškia jame.

Emocijos yra toks dalykas, kurios pasireiškia be mūsų valios. Jos tiesiog yra. Mes jas galim tik valdyti ir slopinti proto bei įtaigos pagalba, bet negalim pykti ant to, kuris sukelia tas emocijas.

Tęsinys kitame poste...

Nuoširdžiai Jūsų – Sol.Veiga

Metai sarasas: 
2015