Kiekvienas žmogus yra pajautęs, kai kitas žmogus jame iššaukia susierzinimo jausmą. Žmonės pasižymi įvairiomis savybėmis, būdo bruožais, charakterio ypatybėmis. Vieni savo savastimi mus pritraukia, kita atstumia, treti dirgina ir erzina.

Visą tai nėra be priežasties. Jei kiekvienas sugebėtų save išanalizuoti ir giliai savyje iškapstyti priežastį, kodėl viena ar kita, kito žmogaus savybė, mus beprotiškai erzina ir iššaukia mūsų reakcijas į tai, tai, be jokios abejonės, tą priežastį kiekvienas ir surastų.

Tačiau, dėję, taip nutinka itin retai. Todėl žmonės drąsiai imasi kritikos ir reiškia tą sukilusį nepasitenkinimą tuo, kad kitas žmogus jame sukėlė erzulį ir nepasitenkinimą juo. Maža to, jei tai artimas žmogus, ima jį auklėti ir netgi reikalauti, kad jis pasikeistų, tam, kad jo nedirgintų ir nepiktintų. O tai tolygu savo problemas užkrauti kitiems.

Juk žmogus būdamas toks koks yra, dažniausiai savyje jaučiasi komfortabiliai su tom savo savybėm. Jis tiesiog yra toks koks yra - koks susiformavo per daugelį metų, kokį jį sukūrė genetika, aplinka ir jis pats save. Ir tai, kad žmogus pasižymi kažkokia savybe, kuri kitam nepatinka, tai problema yra ne tame žmoguje, o tame, kitame, kurį tai veikia.

Žmonės dažnai leidžia sau auklėti kitus pagal savo supratimą, koks turi būti žmogus. Tačiau retas moka atsigręžti į save ir pagalvoti: "KODĖL mane dirgina kito žmogaus savybės ir ....
..... ar man patinka, kai kiti kritikuoja mane ir aiškina man, kokiu aš turėčiau būti".

Nepamirškim to, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti tokiu, kokiu jis nori būti.

Metai sarasas: 
2015