Dažnai iš merginų sulaukiu panašaus klausimo:
Kokia, pažinties pradžioje, teisingiau būti: „šalta“ ir abejinga ar maloni, šilta ir dėmesinga?

Iš tiesų, merginos klaidingai mano, jog abejingumo vaidyba duos geresnių rezultatų pažinties užmezgimui. Kodėl?

Pirma: tik vienetai yra tokių vaikinų, kuriems merginos „šaltumas“ suveiks kaip buliui raudona vėliava. Tokie pasižymi aukšta saviverte, pasitikėjimu savimi ir dideliu ego, kurį jūs ir užgaunate savo abejingumu. Tai, visų pirma, juos verčia sau įrodyti, kad „ta pana vis tiek bus mano", taipogi „šaltuolei“ parodyti, kad ją lengvai „ištirpins“. Dažniausiai tokie „mačo“, sumedžioję sunkiai pasiekiamą laimikį, trumpai pasimėgauja nauju "trofėjumi" ir greit numeta jį į šalį.
Normalūs, orumo nestokojantys, vyrai nebėgioja pas tas, kurios neparodo susidomėjimo jais.

Antra: psichologiškai mums labiau patinka tie žmonės, kuriems ir mes patinkame. Paanalizuokite save ir savo praeitį, neabejoju, kad joje rasite pavyzdžių, kuomet jūs pradėjote jausti simpatiją būtent tam, kuris reiškė susižavėjimą jumis, nors iš pirmo žvilgsnio tas žmogus, jums nepadarė įspūdžio.
Žinant šią gyvenimo tiesą, būtų kvaila ja nepasinaudoti pažintyse, norint laimėti daugiau, sudominusio vaikino, simpatijų.

Trumpas atsakymas į posto klausimą būtų toks:

Šaltumas ir nepasiekiamumas, pažinties pradžioje, turi būti realizuojamas per pasyvumą t.y. pačiai nerodyti vaikinui dėmesio tol, kol jis to dėmesio neparodo jums. O tuomet kai parodo - jums belieka parodyti viską ką mokate geriausio: koketuoti, flirtuoti, pokštauti ar tiesiog domėtis ir įdėmiai klausytis. Taipogi žavėtis, nepraleidžiant progos pasakyti komplimentą, išskirti jį iš visų kitų, sureikšminant jį, iškeliant lig padebesių – tai tiesiausias kelias norint pavergti bet kokį vaikiną!

Metai sarasas: 
2015