Šiais laikais yra toks populiarus terminas „išsilakstymas“ – kalbant apie asmens patirtį partnerių kaitoje. Yra ir paplitusi nuomonė, kad tik išsilakstęs vyras gali sukurti rimtus santykius.

Šioje vietoje turiu dvejopus pastebėjimus: kada išsilakstymas yra gerai, o kada ... nelabai.

Jei asmuo, prieš sutikdamas jus, turėjo nemažą skaičių santykių su priešinga lytimi, dar nereiškia, jog visa tai buvo iš poreikio lakstyti nuo vieno(s) prie kito(s) (taikytina tiek merginoms, tiek vaikinams).

Iš prigimties, žmogui instinktyviai norisi ne tik „daugintis“, bet ir jausti kito asmens meilę, rūpestį ir dvasinį ryšį su juo. O vyrai ypatingai to nori iš moterų, nes, tik jausdami moters meilę ir šilumą, mainais gali atiduoti savąją.

Aiškiai suvogdami, kokio ryšio jie nori t.y. žinodami, kaip jie nori jaustis mylimi, jie kuria santykius. Vieniems tai pavyksta su pirmąją sutikta meilę, kiti, to tvirto ryšio ir tinkamos moters, ieško metų metus.

Vyrą, kuris turėjo daug nesėkmingų santykių su moterimi, labai lengva prisijaukinti, žinant ko vyrai nori ir kaip jiems tai duoti (kalbu tikrai ne apie seksą) Ir toks vyras bus ištikimiausias iš visų, vien dėl to, kad suradęs tai ko visada troško ir ilgai ieškojo, jis tai brangins ir bijos prarasti.

Tačiau, jei vyrui būdingas “lakstymas“ nuo vienos prie kitos, nesiekiant santykių tvirtumo ir gilių jausmų – tai jau vadinama hobiu, be kurio nesinorės gyventi.

Kaip, kad žvejai niekada neatsižvejos, medžiotojai - niekada neatsimedžios, bėgikai - niekada neatsibėgios, taip ir „donžuanai“ - niekada nepraras poreikio „užkariauti“ dar vieną „auką“.

 

Metai sarasas: 
2015