Jei egzistuoja melas, egzistuoja ir melagiai, - natūralu.
Kita vertus, „etiketę: melagis“, mes galėtume klijuoti, toli gražu ne ant kiekvieno, kurį sučiumpam meluojant. Kartais gyvenimiškos aplinkybes verčia žmones meluoti, kartais tai daroma su kilniu tikslu, o kartais tai gali būti ryškus intelekto požymis, kai žmogus meluoja apgalvotai ir meluoja taip, kad to melo neidentifikuoja tie, kuriems meluojama .

Šiandien noriu atkreipti dėmesį, būtent apie tuos, kuriuos demaskavę, pelnytai pavadintume melagiais.
Juos galėčiau suskirstyti į dvi kategorijas: patologiški melagiai ir sąmoningi melagiai.

Apie patologinius viskas paprasta ir aišku. Tai tokie žmonės, kurie iš prigimties melagiai ir tą daro „ant kiekvieno žingsnio“, net nejausdami, kad tai daro. Kuria istorijas, tam , kad būtų įdomus pašnekovai, kuria savo gyvenimo įvykius, kad būtų patrauklus kitiems žmonėms, ar dėl to, kad jais manipuliuoti ir panašiai. Visi artimieji aiškiai mato, kad melagis meluoja, bet priima tai kaip jo identitetui priklausančią savybę ir jo kalbų nesureikšmina. Šiaip ar taip, tie žmogeliai nėra piktybiški ir žalos niekam nedaro.

Sąmoningi melagiai yra kur kas pavojingesni tipai. Meluoja jie apgalvotai, įtikinamai ir įklimpti į jų pinkles yra gana paprasta jau vien dėl to, kad tai stiprios, pasitikėjimu savimi, pasižyminčios asmenybės. O ir aukas renkasi dažniausiai silpnesnes už save. Demaskuoti jie, dažniausiai, neigia savo melą, o po to tyliai išnyksta iš gyvenimo to, kuris demaskavo. Gyvenime pasitaiko ir atvejų, kai, valdžia pasižymintys, sąmoningi melagiai, demaskuoti pašalina iš gyvenimo patį demaskuotoją, saugodami savo nepriekaištingą reputaciją.

Kad ir kaip ten bebūtų, jei pajautėt, kad esat melagio auka, nevertėtų su juo drabstytis purvais, nes nuo to kentės tik jūsų orumas ir savigarba. Juk JŪS buvote ta(s), kurį apmulkino, apgavo ir kuriuo, galimai, pasinaudojo.

Reik mokėt išdrįst sau pripažinti, kad kažkas už jus buvo pranašesnis, gudresnis, jei jau jam pasisekė jus apgauti. Ir, aišku, jei melas žeidžia bei žemina jūsų orumą, tyliai pasišalinti iš tokio žmogaus gyvenimo, jei tik yra tokia galimybė. Taipogi, nevertėtų jaustis blogai, dėl to, kad bendraudami su žmogumi(melagiu), tikėjote juo, nes tai - normali, normalaus žmogaus, savybė.

Metai sarasas: 
2015