Dažniausiai žmonės supratę, kad jiems kažkas pamelavo, priima tai kaip įžeidimą. Bet ar tai visada yra tai?
Melas tai yra toks gyvenimo įrankis, kuris padeda pasiekti kažkokių tikslų. O kokie gi tie tikslai? Ar bandėt kada nors pamąstyti KODĖL žmogus jums melavo??? Neeee...  nes buvot pernelyg užsėmę pasipiktinusio ir įžeisto žmogaus vaidmens saviraiška. Tiesa?

Bet jei paanalizuotume meluojančiojo tikslą meluoti, tai manau daugeliu atveju, suprastume, kad pykti ir jaustis įžeistam nėra reikalo. O ir nerastumėme nei vieno pasaulio žmogaus, kuris nebūtų gyvenime melavęs, slėpęs tiesą ar tą pačią tiesą pasakęs kitokia forma.

Vaikai sąmoningai meluot pradeda dar kūdikystėje, tam kad pasiekti savo tikslų (ilgiau nemiegoti, nevalgyti, gauti reikiama daiktą, etc).
Paaugę meluoja, tam, kad išvengti bausmės ar per didelio tėvų pergyvenimo ir jaudinimosi dėl jų. Taipogi savo tikslams pasiekti.

Sutuoktiniai vienas kitam meluoja irgi dėl tų pačių priežasčių: vengiant bausmės ("nekalbadieniai", nepasitenkinimo scenos, sekso badas, etc);
norint apsaugot nuo bereikalingos ir jaudinančios informacijos (n pavyzdžių: nuo vaiko nesėkmės mokykloje iki savo ligos diagnozės);
nenorint įskaudint žmogaus, kurį myli ( nuo kritiškų žodžių iki neištikimybės fakto).

Ne veltui juk yra posakiai: „baltas melas“, „saldus melas“ ir panašiai. Jis naudojamas, tam, kad brangius žmonės apsaugot nuo bereikalingos informacijos, kuri galimai neigiamai jį paveiks.

Aišku yra ir orumą žeminančių melo formų, kai viena šalis meluoja kitai šaliai dėl savanaudiškų tikslų. Bet... ši melo forma labai retai kada pasitaiko asmeniniuose santykiuose. Ir aišku, šioje vietoje nevalia leistis mulkinamam, nebent.... melo nauda yra abipusė. Tokiu atveju melas „suvirškinamas“ be problemų .

Nuo POŽIŪRIO į melą, priklauso mūsų savijauta akistatoje su melu. Jei manysit, kad jus apgaudinėja ir negerbia – jausitės įžeista ir įskaudinta. Jei suprasite vardant ko yra meluojama – suprasit ir tai, kad tai tėra meilės ir globos išraiška.

Metai sarasas: 
2015