Merginos ir moterys, dažnai klaidingai mąsto, kad vyras turi nusipelnyti moters meilės. Iš tiesų pakanka tik to, kad vyras būtų vertas jūsų.

Kodėl yra klaida manyti, kad vyras turi nusipelnyti meilės:

1. Nusipelnyti = užsitarnauti, o tai tolygu nusipirkti moters meilę.
Vyras atlieka aibę manevrų, siekdamas, konkrečios moters palankumo, to pasėkoje, moteris įvertina vyro indelį į ją ir tik tada mainais už tai, ji atiduoda, kitaip tariant - „parduoda“ savo meilę. „Pardavinėdama“ savo meilę, moteris tampa priklausoma nuo „pirkėjo“, kaip šunytis priklauso nuo savo šeimininko. Juk šunys prisiriša ir myli tuos žmones, kurie juos maitina, rūpinasi ir suteikia prieglobstį. Net jei žmogus su šuniu elgiasi prastai, gyvūnas vis tiek lieka ištikimas šeimininkui, nes jis jį maitina ir suteikia stogą virš galvos. Panašiai atsitinka ir su moterimis, kurių meilė yra kažkuo pelnoma. Juk šuniuką, pakeisti kitu šuniuku yra paprasčiau, nei šuniukui susirasti kitą šeimininką. Todėl „šunys ir kariami pripranta“, kaip ir moterys, kurios taikstosi su savo „šeimininkų“ nepagarbiu elgesiu.

2. Nusipelnyti moters meilę, gali ir toks vyras, kurio vertingumas neprilygsta moters vertingumui.
Žmogaus vertingumas matuojamas asmenybės savybėmis, gyvenimo pasiekimais bei vertybėmis. Idealiausia kai partneriai yra vienodo socialinio statuso ir vienodomis gyvenimiškomis vertybėmis. Tuomet poroje vyrauja supratingumas ir harmonija. Kitu atveju, mentaliteto ir požiūrio skirtumai neišvengiamai veda porą į destrukciją. Todėl, neretai, gyvenime pasitaiko atvejų, kai moters meilę pelno, jos nevertas vyras, tik todėl, kad mokėjo moterį prisijaukinti ir užsitarnauti jos meilę. Šioje vietoje viskas būtų puiku, jei vyras sugebėtų, mylimos moters inspiruotas, pasiekti jos lygį, nesvarbu kokioje srityje: dvasiškoje ar socialinėje. Tačiau, jei taip neatsitinka, moteris, atiduodama savo meilę, jos nevertam vyrui, po trupti degraduoja...

3. Moteris, kuri linkusi savo meilę mainyti, o ne dovanoti, visada matuoja savo meilę: ar ne per daug jos išreiškė, ar jis pakankamai nusipelnęs tos meilės. Jei santykiai nutrūksta, jaučią didelį diskomfortą ir nuogąstavimą, kad tam „niekšui“ tiek savo meilės atidavė, o jis neįvertino, nebuvo nusipelnęs jos ir pan. Jaučiasi taip, lyg būtų apvogta: juk tiek savęs atidavė, išeikvojo, tiek visko dėl jo padarė, iššvaistė save ir liko be nieko... Prarastas laikas ir "išsekę meilės ištekliai" panardina į gilią depresiją.

Na, o tos, kurios savo meilės nepardavinėja, o ją dovanoja, skyrybų atveju, nesijaučia išsunktos. Pakedena savo plunksnas ir leidžiasi į paieškas kito tokio, kuris būtų vertas josios neišsenkamos meilės saviraiškos.

Metai sarasas: 
2015