Straipsniai

Po posto apie moterų savirealizaciją, norėčiau pratęsti temą ir pasireikšti konkrečiai ,,moterų – namų šeimininkių,, klausimu.

Moterų emancipacija, lygios teisės, feminizmas.. 21 amžius pakeitė visuomenės požiūrį į namų šeimininkes.

Šiuolaikinė moteris, kurį save realizuoja vien tik šeimoje, jaučiasi nevisavertė sociumo dalis vien dėl to, jog dabartinė vieša nuomonė garsiai kalba apie tai, jog:
tokia moteris yra vyrui neįdomi,
tokia moteris yra finansiškai nesaugi,
tokia moteris negali jaustis pilnavertiška, kaip asmenybė.

Taip susiformavo naujas požiūris į namų šeimininkes. To pasekmė – tokių moterų savivertės susimenkinimas, neužtikrintumas dėl ateities, nerimo jausmas ir galvosūkiai: ,,kaip elgtis, kad gyvenant savo gyvenimą, nesijausti prastai,,.

Tačiau, realiame gyvenime, yra begalės pavyzdžių, jog tokios šeimos, kur moteris, sąmoningai, visą savo darbinį pajėgumą atiduodą šeimai, gyvuoja ilgai ir laimingai. Bet su vieną sąlygą – tokia moteris nejaučia nepilnavertiškumo prieš savo vyrą, vaikus ir visuomenę.

Daugelis moterų nesijaučia laimingos, jei nėra padariusios karjeros, nedirba kažkokį prestižinį darbą ir aplamai neturi kuo pasididžiuoti profesinėje srityje. Tai tampa viena iš, savivertės sumenkinimo, priežasčių ,o tai - yra klaida.

Moters lytis, moteriai suteikia unikalią galimybę save realizuoti, nedarant karjeros profesinėj sferoj. Todėl merginoms, jaunoms moterims, kurios savo vidumi dar neatrado, koks darbas būtų joms širdžiai mielas ir dar nėra sukūrusios šeimos, gimdžiusios vaikų - aš patariu dėl to nestresuoti. Galbūt tokia moteris tikrąjį savo pašaukimą ras motinystėje. Tai juk irgi darbas.

Yra nemažai vyrų, kurie stipriai atsidavę savo darbams, karjerai – svajoja apie tokią žmoną, kuri neturėtų profesinių ambicijų, o visą save atiduotų šeimai.

Bet kokia veikla: ar tai būtų prestižinės pareigos nacionaliniam banke, ar eilinė darbuotoja, ar ravėjimas darže ir maisto gaminimas šeimos nariams - tai yra veikla, darbas, hobis - SAVIREALIZACIJA.

Pastaruoju metu žiniasklaida, seminarų antraštės, kažkokių asmenų pasisakymai dažnai mirga nuo šūkių: ,,Eik! Siek! Daryk! Būk toks, būk anoks,,.. ir panašiai. Manau, kad jautresnius žmones tai gali paveikti ir priversti susimąstyti: ,,tai gal aš esu menkavertis žmogus, jei nepasiekiau kažkokių karjeros aukštumų ir neprisidėjau prie to, kad pasaulis taptų geresnis?,,

Kaip ir mano vakarykštis postas. Galima būtų pagalvoti, jog kiekvienam reikia kažką keisti savyje. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Negali būti viena tema taikytina visiems pasaulio žmonėms.
Negali būti žmonės vienodi ir tūrėti vienodų svajonių, siekių, tikslų... arba vienodų problemų.

Nepasiduokit kažkokiam spaudimui, kuris ragintų save perdarinėti į kažką, kas ryškiai prieštarautų jūsų vidiniams įsitikinimams ir jūsų asmeninei prigimčiai. Arba siekti gyventi tokį gyvenimą, kurio jums visai nesinori.

Dažnai susiduriu su nuomone, kad pakeisti mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą yra sunkus ir ilgas darbas su savimi arba su tos srities specialistu.

O aš sakau, kad tai nėra sunku. Ir tai aš kalbu iš savo patirties, patirties žmonių, prie kurių pokyčių esu prisidėjusi asmeniškai ir iš kitų žmonių gyvenimų analizių bei jų išvadų.

Visi žmogaus asmenybės pokyčiai prasideda nuo perversmų mąstysenoje, gyvenimo vertybių pervertinime, pasikeitusio požiūrio į įvairius dalykus, aplinkybes, pojūčius, save ir t.t. Šie pokyčiai dažnai žmones savaime ištinka tada, kai jų gyvenime įvyksta kažkokie fatališki įvykiai (turto, artimųjų, sveikatos praradimai). Žmogus tuomet pasikeičia per vieną dieną.

Tad atsakykit man, ar protinga laukti tų skaidžių likimo pamokų, smūgių, netekčių, didelių sveikatos ir fizinių galimybių praradimų, kad staiga smegenyse įvyktų tas mąstysenos pokytis ir požiūrio, į gyvenimo vertybes, perversmas?! Juk daug protingiau to nelaukti, o imti ir patiems visa tai, kas viduje jums kelią nerimą ir neduoda ramybės - pakeisti dabar.

Turbūt kiekvienai teko pastebėti tokį fenomeną, kai įsimylėjusios ir mylimos moters, visa energetika staiga pasikeičia. Ji pradeda spindėti savo akimis, kūno kalba rodo pasitikėjimą savimi, o laimės būseną išduodą kerinti šypsena.

Mylinti ir mylima moteris tampa visiems patraukli. Su ja norisi bendrauti, prie jos norisi būti... Ji žavi ir tam neįmanoma būti abejingu.

Tokia moteris, pati stebisi savimi ir savo patrauklumu. Dažnai girdim frazes: ,,Kol buvau vieniša, niekam nebuvau įdomi, o dabar, norinčių susipažinti – nors vežimu vežk,, .

Taip... išties, meilė daro stebuklus. Meilė švyti. Meilė skatina mylėti. Ir nėra nei vieno, kuris būtų abejingas Meilei. Štai kodėl, mylinčio žmogaus visa energetika pulsuoja ir traukia prie savęs. Štai kur visas fenomenalumas, to, kad toks žmogus tampa patrauklumo objektas.

Štai kodėl, aš taip dažnai miniu MEILĘ ...sau. Nebūtina laukti, kol tavo gyvenime atsiras tas, kurį jūs mylėsite. Nebūtina jaustis kitų mylimai, kad pajausti meilę sau... meilę gyvenimui... meilę savo aplinkai...

Taigi.. kas yra GRAŽI MOTERIS – tai tokia moteris, kuri myli save, puoselėja savo išorę, moka atskleisti savo grožį ir ! – svarbiausia – suvokia save kaip gražią.

Ir vis tik... kad ir koks svarbus yra moters išorinis grožis, tai nėra tai, kas sukuria tikrąją žmogaus vertę.

Jei moters savivertė yra pastatyta vien tik ant išorės kozirio, tai tokią savivertę galima sugniuždyti ir sugriauti vos keliais, taikliais žodeliais.

Išorė taip pat nėra tai, kas vyrus išlaiko prie moters. Sutinku, kad grožis patraukia dėmesį. Grožis padeda moterims lengviau prasiskinti sau kelią, įvairiuose gyvenimo situacijose. Kuomet santykiai byra, gražiai moteriai, vyrai gali suteikti dar vieną, papildomą šansą, pasitaisyti, ko galbūt nesulauktų prastesnės išvaizdos moteris...

Tačiau.. visą kitą lemia vidinis moters grožis. Tai yra tam tikrų savybių rinkinys, kažkokių gebėjimų turėjimas, pozityvus požiūris į gyvenimą ir laimės jausmas.

Tęsiant išvaizdos tema, norėčiau pakalbėti, apie IŠTEKĖJUSIŲ moterų išvaizdą.
Turbūt kiekviena išsiskyrusi arba išsiskyrusią draugę turinti moteris, pastebėjo, kad tokios moters išvaizda, kardinaliai pasikeičia, po įvykusių skyrybų. Tada visos stebimės: ,,Vaje, kaip ji atsigavo, kaip išgražėjo ir pradėjo švytėti,, .

Normalu, kad moteris, vėl atsidūrusi laisvų partnerių ,,rinkoje,, , pajaučią norą patikti priešingai lyčiai ir suskubsta save dailinti (metą svorį, gražinasi plaukus, atnaujiną garderobą ir t.t.) Kaip žinia, moters išvaizda, lemią vyro norą pažindintis su jam patrauklia moterim. Ir nieko čia tame blogo nėra.

Tačiau, kas atsitinka su moters norų būti gražia po to, kai jos ranka pasipuošia vestuviniu žiedeliu? Kodėl moteris, supratusi, kad vyras priklauso jai ir myli ją visokią, ima ir apsileidžia? Šioje vietoje, dažnas vyras pasijaučia lyg apgautas. Juk vedė jis gražią ir save prižiūrinčią moterį.

Suprantama yra tai, kad buityje moteris nori jaustis patogiai. Bet juk ir patogiai apsirengus, galima atrodyti patraukliai, visų pirmą, pačiai sau. Nesakau, jog reikėtų dabintis ir dažytis vien dėl noro būti gražiai savo vyrui.

RŪBAI, batai, kiti aksesuarai – tai dar viena labai svarbi išvaizdos detalė, kuri turi didelės reikšmės bendrai žmogaus išvaizdai, savęs pateikimui ir ... pasitikėjimui savimi.

Turbūt kiekviena iš mūsų, jaučią didelį skirtumą savo vidinėj savijautoj ir pasitikėjime savimi, kuris priklauso nuo to, ką mes dėvime. Nepasitenkinimas savo apranga, lemia vidinį diskomfortą ir , be jokios abejonės, slopina savivertę ir pasitikėjimą savimi.

Šioje vietoje pamąstykite, ar verta kreipt dėmesio į aplinką, kuri bruka mums savo požiūrį į rūbus, madą, stilių. Kiekviena moteris turi pajausti ir žinoti su kokiais rūbais ji jaučiasi geriausiai, patogiausiai ir svarbiausia – jaučiasi savimi!

Nors moteriški rūbai, moterims priduoda daugiau moteriškumo galių ir privilegijų, tačiau.. Jei mes palyginsim moterį su kelnėmis, kuri spinduliuoja pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi bei savo išvaizda, su moterimi, kuri dėvi dailią suknelę, bet nesijaučia su ją ,,savo rogėse,, - tai , be jokios abejonės, patrauklumo ringė laimėtų pirmoji.

PASITIKEJIMĄ SAVIMI aš skirstau į dvi grupes: išorinį ir vidinį.
Vidiniam priskiriu asmens psichologiją, psichiką, intelektą, gebėjimus, meilė, pagarba sau ir pan. ...

Išorinis, be jokios abejonės, susijęs su žmogaus išvaizda.
Kalbant apie moteris išvaizdą, tai šioje vietoje galėtume pasidžiaugti, jog, didžioji dalis mūsų išvaizdos, priklauso nuo mūsų noro būti gražia. Pilnai sutinku su požiūriu, kad nėra negražių moterų, yra tik nemokėjimas atskleisti savojo grožio.

Mes turim unikalią galimybę, pagal savo grožio suvokimą keisti savo plaukų spalva, ilgį, šukuosenos stilių. Turim dideles galimybes savo veido bruožus ryškint kosmetinėm priemonėm. Net krūtinės dydžio ir formos korekcija, šiais laikais, - nėra didelė problema.

Svarbiausia aiškiai žinoti, kaip mes norim atrodyti. Kaip atrodydamos mes jaučiamės gražios. Ir svarbiausias momentas – noras būti gražia neturėtų būti inspiruotas kažkokių aplinkybių. Tai reikštų, jog turime SAU atrodyti gražios. Ne dėl visuotinių normų ir nuomonių, ne dėl vyrų, ne dėl moterų konkurencijos... O tik todėl, kad žiūrėdamos į veidrodį mes, be pasibjaurėjimo, galėtume kasdiena sau šypsotis.

Stovint ant Naujųjų Metų slenksčio, ilgai mąsčiau, kokį postą Jums parašyti. Ir staiga mano mintyse praskambėjo bei didžiosiomis raidėmis, švytinčiom ryškiom lemputėm, įsižiebė žodis – GYVENIMAS.

Ta diena, kai mane aplankė aiškus suvokimas, kam žmogui yra duotas GYVENIMAS - buvo mano antroji gimimo diena. Nuo tos akimirkos visas mano GYVENIMAS įgavo kitokią prasmę ir kitokią kokybę...

Pakako tik pokyčio požiūryje į gyvenimą ir pats GYVENIMAS pasikeitė, kai tuo tarpu aplinkybės liko tos pačios.

Tai buvo kažkas neįtikėtino, bet pernelyg realu, kad nepatikėčiau. Man atsivėrė vartai į amžinos LAIMĖS BŪSENĄ.

Tuomet aš aiškiai supratau, kad LAIMĖ, MEILĖ, VIDINĖ RAMYBĖ ir HARMONIJA su savimi, nepriklauso nuo jokių aplinkybių. Tuos jausmus turi KIEKVIENAS ŽMOGUS! Bet ne kiekvienas tai atranda savyje... O tie kas atranda... gyvena taikoje su savimi, mėgaujasi gyvenimu ir yra be galo laimingi.. Tai palaima! GYVENIMAS žemėje tampa rojumi.

Pages