Straipsniai

Dažnai moterys aiškiai žino kokio vyro jos nori. Žino, kokių savybių jis turi turėti, kokį charakterį, būdą, statusą..

Žino kaip joms patinka, kad vyrai elgtųsi su jomis.
Tačiau ar susimąsto, kad norint turėti atitinkamą vyrą, reikia mokėti būti atitinkama moterimi!?

Kiekvienas tikras vyras su savo moterimi elgiasi, kaip su karalienė.
Ir kiekviena tikra moteris, moka elgtis taip, kad jos vyras pasijaustų karaliumi.

Kai partneriai poroje yra lygiaverčiai vienas kitam, jų sąjungą vainikuoja pagarba, tolerancija, rūpestingumas, santykių tvirtumas ir neblėstanti meilė.

Autoritetingumas – viena iš vertingiausių žmogaus savybių.

Autoritetingumas santykiuose reiškia pagarbą ir vertingumą. Moteris, kuri švaistosi žodžiais, kurių neišpildo, praranda svarbos poziciją poroje (vyrai, aišku, taipogi).

Tad būkit budrios dalindamos pažadus ar įspėjamuosius žodžius.

Bet kurioje gyvenimo situacijoje, tesėti savo žodžius, svarbumo skalėje užima aukščiausią poziciją.

Savo prarastą autoritetą ir pasitikėjimą jumis, jus nesusigrąžinsite už jokius pinigus!

Mielos moterys, po vakarykščio posto sulaukiau kelėtos laiškų su ta pačia problema, tad to pasėkoje noriu visoms patarti – NEGĄSDINKIT VYRŲ TAIS DALYKAIS, KURIŲ NEGALĖTUTE ĮGYVENDINTI!!!

Supyksta moterys, ant savo antrų pusių, dėl įvairiausių priežasčių. Emocijų pagautos, dažnai paleidžia „į eterį“ gąsdinančius žodžius, manydamos, kad taip paskatins savo vyrus nesielgti/elgtis taip, kaip jos nori.

Tai gali suveikti tik tuo atveju, jei vyras žino, kad grasinančios frazės gali virsti realybė. Bet jie nėra durni. Jai gyvenat aplinkybėse, kurios už save pasako, kad jūsų grasinimai neturi realaus pamato, tai tie žodžiai dar labiau skandina jus, į jūsų pačios sukurtą „pragarą“ ir nardina į menkavertiškumo duobę.

Jei negalite pakeisti situacijos, pakeiskite požiūrį į ją ir visos vidinės jūsų audros, kylančios dėl to, bus nuramintos.

(Jei pačioms nepavyksta pakeisti požiūrį į susiklosčiusią gyvenimo situaciją ir aplinkybes, kurios kuria sumaištį ir depresines nuotaikas Jumyse – kreipkitės į mane el.paštu: noriubutitobula@gmail.com – aš Jums galėsiu padėti.)

Yra liaudyje populiarus posakis:
Atleisti pirmą kartą - išmintinga.
Antrą kartą - geraširdiška.
Trečią kartą - kvailystė...

Šį kart rašysiu, ne apie išmintį mokėjime atleisti (nors tai taip pat menas), o apie moterų klaidas atleidimų skaičiuje ir greityje.

Moterys, išties, turi viena fatališką ydą – jos per greitai atleidžia. Tai viena klaida. Antra klaida - jos atleidžia daug kartų. Tokia moteris praranda vyrų pagarba.

Moterys, iš baimės prarasti vyrą, pamina savo orumą, savigarbą ir leidžia vyrams elgtis su jomis, kaip tik jiems norisi. Ir kuo labiau moteris nuolaidžiauja, tuo labiau vyrai jos negerbia. To pasėkoje, vyrų elgesys, moters adresu vis prastėja ir prastėja.

Jie pasąmoniškai bando moterį, aiškindamiesi jos nuolankumo ribas. Ir kuo žemiau moteris „krinta“ , tuo mažiau ji būna vertinga vyrų akyse.

Klausimas: kaip parodžius dėmesį ir susidomėjimą vyru, neišsiduoti, kad jis vienintelis, kuris man labiausia rūpi?

Mano atsakymas būtų toks:
Reiktų netik parodyti dėmesį, susidomėjimą ir jo išskirtinumą („na, neveltui aš tau rodau dėmesį, nes jei rodau, tai tik išskirtiniams“), bet ir nebijoti parodyti, jog jis vienintelis, kuris tau rūpi.
Kodėl? – nes vyrus tai be galo veikia! Be galo!!!

Tačiau!!! Nereikia daryti NIEKO, nesiimt JOKIOS iniciatyvos, kad jūsų santykiai įsigalėtų ir kad jus daugiau laiko praleistumėte kartu.

Tokia moteris keri ir žavi vyrūs iki beprotystės, nes du magiški komponentai susiplaka į tobulą kokteilį, kuriam vyrai tiesiog negali būti abejingi.
Tai: moters nepriklausomybė ir mokėjimas vyrą paversti išskirtiniu.

Tokia moteris užburia todėl, kad parodydama dėmesį vyrui, neparodo jokių intencijų kuo greičiau jį „supakuoti“, kad jis būtų tik jos ir niekieno kito. Atvirkščiai, savo nepriklausomybe, skatina vyrus siekti jos ir padaryti taip, kad ta moteris būtų jo ir niekieno kito.

Neigiamų nuomonių baimė – viena populiariausiu žmonijos baimių. Ir viena pagrindinių, ardančių pasitikėjimą savimi.

Kažkada ir aš buvau, viena iš tų, kuriuos veikė aplinkinių nuomonės apie mane, mano veiksmus ir t.t.
Tačiau, darbas su savimi, savivertė, pasitikėjimas savimi, savaime išstūmė šią ,,patologiją“ iš mano asmenybės.
Dabar aš savotiškai mėgaujuosi tuo, kai apie mane susidaro klaidingą nuomonę. Aš viduje šypsausi su mintimi, jog neesu kitiems lengvai perprantama ir niekam neįrodinėju savo tiesų, kai apie mane susidaro klaidingą nuomonę.

O svarbiausia, aiškiai suvokiu, jog nuo to ką kiti mąsto apie mane – nuo to, aš kitokia netapsiu.
Išsilaisvinimas nuo kitų žmonių nuomonių, yra tokia laisvė, kuri suteikia galimybę „išskleisti savo sparnus ir skirsti ten noriu aš“ .

Atminkit, jūsų asmenybė ir jūsų gyvenimas priklauso tik jums ir niekam kitam. Jūsų gyvenimo kokybė ir komfortas, priklauso tik nuo jūsų sielos laisvės, o ne nuo kitų nuomonės apie jus ir jūsų veiksmus.

Žmonės gyvenimo pabaigoje labiausiai ir gailisi to, kad gyvenime buvo ir darė dalykus, ne tokius kurių norėjo jie, o tokius, kurie patiktų kitiems.

Bendravimo menas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo instrumentu. Žmogus, mokantis bendrauti su kitais žmonėmis, visada, visokiom aplinkybėm gauna papildomų bonusų savo naudai.

Kas liečia mokėjimą bendrauti, tai šioje vietoje, vienintelis kelias yra praktika. Kuo daugiau bendrausit su nepažystamais žmonėmis (be baimės kitiems nepatikti), tuo labiau save pažinsit. Labiau matysit savo pranašumus ir savo trukumus.

Ne retai, ypatingai iš jaunesnių merginų, sulaukiu šio klausimo: kaip išmokti bendrauti su vyrais.

Pirmas mano patarimas - nebijoti nepatikti. Visų pirma, turit įsisąmoninti, kad visiems negali patikti. To niekada nebuvo ir nebus. Tad išmeskit iš savo asmenybės tą norą patikti kitiems ir vietoj jo ,,instaliuokit,, norą, kad jums patiktu kiti.

Antra - turit priimti save tokia kokia jūs esat, nes tik tokiu būdu, jus suteiksit sau galimybę tobulėti. Kitu atveju, visada gėdinsitės savęs ir užsiskleisite, manydamos, kad niekada nepasieksite aukšto bendravimo lygio.

Dažnai tenka išgirsti: ,,Taip, ką jūs sakote yra tiesa, aš tam pritariu, bet... man nepavyksta tai įgyvendint“
Tada aš paklausiu: ,,O ką jūs darėt, kad teorija, kuriai jūs pritariat, taptų realybė?“
Kokį dažniausiai atsakymą išgirstu?! – „nieko!“

„Aš NORIU, kad taip būtų, bet nieko nedarau, kad taip BŪTŲ“ - Man tai skamba nelogiškai.

Kam teko matyti kūdikius, kurie nori išmokti vaikščioti, matė ir tai, kad pramokę, jie nuolatos vaikšto. Jų neįmanoma sustabdyti! Jie pastoviai vaikšto ir vaikšto, nes NORI vaikščiot. Ar jūs matėte vaiką, kuris kažko panorėjęs, nesiektų to, ko nori???? Ne.... Nėra tokių vaikų! Nes vaikai nežino, kas yra baimė negauti ko nori. Jie net nežino ką reiškia tik NORĖTI, bet nieko nedaryti, kad gauti, tai ko nori.

O suaugę, kažkokiu mistiniu būdu, sugeba norėti ir nieko nedaryti, kad tas noras išsipildytų.
Kodėl???
Todėl, kad netiki savim. Netiki, kad gali turėti tai ko nori.

Moterys netiki, kad gali turėti:
lieknesnę figūrą,
geresnį darbą,
geresnius santykius su artimaisiais,
patrauklesnę išvaizdą,
pasitikėjimą savimi,
laimės kupina gyvenimą ir t.t.

Žmonėms būdinga priprasti prie daugelio dalykų. Prie tam tikrų aplinkybių, supančių žmonių, vietos, aplinkos, daiktų ir t.t. Tie dalykai suteikia komforto būseną, tai yra tokia būsena, prie kurios žmogus įpranta, joje jaučiasi savas ir saugus, net jei tos aplinkybės žmogaus netenkina.

Šiandien pakalbėsiu apie santykius, kurie neturi perspektyvų, neturi ateities, bet prie kurių priprantama ir dėl to nerandama jėgų juo nutraukti.

Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių. Kelios iš jų:
1. Nežinomybė dėl ateities (kas bus toliau, jei nutrauksiu šiuos santykius? Gal aš jau neturėsiu kito žmogaus ir pasmerksiu save vienatvei?)
2. Viltis, kad vieną dieną, viskas savaime pasikeis (o viltis žinot kieno motina)
3. Komforto būsena suteikia saugumo jausmą (net ir neigiamos situacijos, prie kurių priprantama, suteikia žmogui saugumo jausmą, nes jose jis pažysta save ir savo veiksmus.)

Sulaukiu nemažai laiškų iš moterų, kurios supranta, kad esami santykiai neturi ateities, bet joms neužtenka postūmio žengti savarankišką žingsnį į priekį.

„Sugrįžti namo, išsivirti kavos, sėdiesi ant kėdės, ir aplinkui - tyla... Kiekvienas iš mūsų pats sprendžia kas tai: vienatvė ar laisvė.“ – citata iš interneto.

Gyvenime mes dažnai norėtume su kažkuo pasikeisti vietomis. Daugeliui atrodo, kad kiti yra laimingesni, kitiems labiau sekasi, daugiau visko turi ir neturi to, ką turiu aš – problemų, nesėkmių ir liūdesio...

Kaip dažnai žmonės nemoka vertinti tai ką turi...

Kai esi vienišas ir visa širdimi trokšti žmogaus, su kuriuo galėtum dalintis savo gyvenimu, atrodo, kad vienišumas yra didžiausia nelaimė. Kad neįmanoma jaustis laimingai, kai aplink visi turi poras, šeimas.

Kas nutinka žmonėms, kurie nesugeba susigyventi su savo vienišumu?
Jų gyvastis užgesta, akys nedega susidomėjimu ir noru gyventi. Atrodo, kad viskas, kas buvo geriausia, likimas jau buvo padovanojęs, o dabar belieka tik laukti, kol gyvybę pasiglemš mirtis... nes... esi toks beviltiškas, kad su tavimi nenori niekas bendrauti ir kurti gyvenimą... o būvimas su savimi yra pernelyg sunki našta..

Pages