Straipsniai

Antra, neištikimų vyrų kategorija:
Tie, kuriems šeima (vaikai) yra didelė vertybė, bet joje asmeninės laimės (meilės) jie nepatiria.

Kitaip, nei pirmos kategorijos vyrai, jie nėra laimingi šeimoje dėl patologinių santykių su žmona. Šios kategorijos vyrai gali būti labai skirtingi: nuo tokių, kurie darė viską santykiuose su žmona, kad tik nereiktų ieškotis meilužės, nors minimaliam sekso ir bendravimo poreikiui patenkinti iki tokių, kurie darė viską, kad išlaikytų ilgalaikę partnerystę su meiluže, nes tik dvigubo gyvenimo variantas eliminuodavo meilės ir šeimos išsaugojimo problemas.

Gyvenimo situacijų ir patirčių pavyzdžiai, šiame plane taipogi labai skirtingi: nuo tokių šeimų, kuriuose neištikimybė buvo legalizuota, o gyvenimas šeimoje išlaikomas dėl taurios misijos - išauginti bendrus vaikus kartu, iki tokių, kurie bijojo savo žmonų, kaip velnias kryžiaus vien dėl baimės būti išskirti nuo savo vaikų, jai sužinojus faktą, apie jo intencijas susirasti meilužę.

Neištikimybė – be galo jautri ir aštri tema. Nėra pateisinimų, išteisinant neištikimybės faktą, žinant tai, kad žmogus yra mąstantis sutvėrimas, kuris savo proto pagalbą gali suvaldyti kai kuriuos biologinius instinktus.

Vis tik... norėčiau pabandyti praplėsti šios temos sampratas ir požiūrį į kai kuriuos aspektus ir niuansus.

Savo socialinio eksperimento metu, man teko pažinti ir įsigilinti į nemažą skaičių vedusių, ar partnerystėje gyvenančių ir įsipareigojusių vyrų. Juos galėčiau suskirstyti į tris kategorijas:
1. Tie, kuriems šeima yra didelė vertybė, joje jie laimingi, mylimi.
2. Tie, kuriems šeima (vaikai) yra didelė vertybė, bet joje asmeninės laimės (meilės) jie nepatiria.
3. Tie, kuriems svarbi šeima, bet dar svarbiau yra joje jaustis visapusiškai laimingiems.
(p.s. Yra ir ketvirta kategorija, bet su šios kategorijos "primatais" bendrauti orumas neleido)

Ką daryti, kai ateina suvokimas, kad „donžuaniškos“ vyro prigimties nepakeisi, o vis dar jauti meilę jam, jus sieja šeima, vaikai ir kitokie dalykai?
Šioje vietoje nėra vienareikšmiško sprendimo ar vieno patarimo visiems gyvenimo atvejams. Kiekvienoje situacijoje skirtingi niuansai, faktoriai ir pojūčiai.

Vis tik šiuo postu noriu atkreipti dėmesį į du aspektus: žmogaus kūną ir dvasią (sielą).

Kad ir koks vyras bebūtų, visi: nuo pašėlusio vėjavaikio iki sėslaus namisėdos, nuo žavaus moterų suvedžiotojo iki lyriško romantiko ... VISI turi vieną bendrą bruožą – jie trokšta moters meilės!

Meilė, dvasinis ryšys, jausmai – tai yra ta grandis, kuri žmogų suriša su kitu žmogumi.
 

Jei jus esate ta moteris, kuri „maitina“ vyrą meilės jausmu – jus galite suteikti vyrui visiška laisvę, galite net stumti jį nuo savęs – jus vis tiek busite TA MOTERIS, kuri trauks jo sielą prie jūsų, net jei tam prieštarautų jo protas.

Meilė yra kaip narkotikas.
Ne veltui meilės jausmui dedikuoja dainas, apie ją rašo eiles, dėl jos aukojamasi, kartais net žudomasi....
Nes nėra šioje žemėje žmogaus, kuris nenorėtų būti mylimas!

 

Šiais laikais yra toks populiarus terminas „išsilakstymas“ – kalbant apie asmens patirtį partnerių kaitoje. Yra ir paplitusi nuomonė, kad tik išsilakstęs vyras gali sukurti rimtus santykius.

Šioje vietoje turiu dvejopus pastebėjimus: kada išsilakstymas yra gerai, o kada ... nelabai.

Jei asmuo, prieš sutikdamas jus, turėjo nemažą skaičių santykių su priešinga lytimi, dar nereiškia, jog visa tai buvo iš poreikio lakstyti nuo vieno(s) prie kito(s) (taikytina tiek merginoms, tiek vaikinams).

Iš prigimties, žmogui instinktyviai norisi ne tik „daugintis“, bet ir jausti kito asmens meilę, rūpestį ir dvasinį ryšį su juo. O vyrai ypatingai to nori iš moterų, nes, tik jausdami moters meilę ir šilumą, mainais gali atiduoti savąją.

Aiškiai suvogdami, kokio ryšio jie nori t.y. žinodami, kaip jie nori jaustis mylimi, jie kuria santykius. Vieniems tai pavyksta su pirmąją sutikta meilę, kiti, to tvirto ryšio ir tinkamos moters, ieško metų metus.

Tęsiant grožio temą, šįkart noriu pasisakyti apie moterų, turinčių gražius vyrus, klaidas.

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo lyties, žino, kad GROŽIS VEIKIA. Į gražius žmones kreipiama daugiau dėmesio, jie lengvai pelno simpatijas iš pirmo žvilgsnio, jiems sakomi komplimentai ir taip toliau..

Kaip žinia, mūsų mylimieji mums irgi gražūs. Tačiau kaip būna, kai partneris yra gražus ne tik mums, bet daugeliui kitų?

Vyrams girti moterų grožį yra norma. Tačiau, jei poroje vyras yra tas egzempliorius, kurį pamačius moterys aikčioja nuo jo grožio, tai kažkodėl tokio vyro partnerė-moteris dažniausiai vengia jam sakyti komplimentus, skirtus jo grožiui.

Moterys daro klaidą vyrų išvaizdos privalumų "nematydamos", nesureikšmindamos, negirdamos ar dar blogiau – neigdamos šį, visiems aiškiai suprantamą, faktą. NES ... patrauklūs vyrai visada gauna kitų moterų dėmesį, jie girdi kitų moterų jiems sakomus komplimentus, visada mato jų šypsenas ir taip toliau. Grožis VEIKIA! Nori nenori, bet visus veikia gražūs, patrauklūs žmonės, nepriklausomai nuo to - dėvi jie aukso žiedus ant bevardžio ar ne.

Pasitikėjimą savimi, kuris pastatytas tik ant išorės grožio „kortos“ galima be galo greitai sugriauti. Pakanka tik taiklios kritikos ar palyginimo su gražesniu žmogumi, bakstelėjant pirštu į silpniausią vietą.

Be kita ko, žmonės, kurie puoselėja tik savo išorinį grožį, serga tuštybės ir arogancijos „ligomis“. Nors išorė pritraukia dėmesį, tačiau sklindantis vidinis šaltis neskatina žmonių jausti simpatiją, vien tik gražia išvaizda pasižyminčiam žmogui.

Dėl šios priežasties, gyvenime sutinkam daug gražių, bet vienišų žmonių. Vien tik žiūrint į juos, būna sunku patikėti, jog tokie gražūs gali būti vieniši.

Tačiau kai pradedi analizuoti tokį žmogų, lengvai randi atsakymą „kodėl“. Tai :
Savęs sureikšminimas .... arogancija... ciniškas požiūris į aplinkinius.... kitų sumenkimas, nematymas savęs vertų... nemokėjimas mylėti... daugybė kompleksų (kaip bebūtų keista!)... savo įvaizdžio puoselėjimas... įvairios baimės (būti atstumti, pasirodyti silpni ir pan...) ir taip toliau, ir panašiai..

Pritariu nuomonei, jog nėra negražių moterų, yra tik nemokančių save pateikti.

Kaip ir nėra gražių moterų, kurios nenorėjo būti gražios ir nedėjo pastangų, kad tokios būtų. Tiesiog, vienoms reikia daugiau pastangų, kitoms mažiau, bet jų reikia visoms.

Turbūt kiekviena mergina ar moteris mažiausiai vieną kartą gyvenime jautėsi TOBULAI: graži ir savimi pasitikinti.

Siūlau prisiminti tą jausmą, kai apsirengi dailią suknelę ar gražų kostiumėlį..
Kai plaukai sušukuoti taip, kad jie atskleistų visą savo grožį...
Kai makiažas išryškina gražiausius jūsų veido bruožus...
Kai bateliai su pakulne ištiesia jūsų nugarą, pakelia krūtinę aukštyn ir suteikia figūrai dailų moterišką stotą...
Kai pasitikėjimas savimi uždega akis ir įžiebia šypsnį veide.

Prisiminkit tą jausmą, kai mėgavotės ir gėrėjotės savimi, kai visas tas pasitenkinimas savimi užaugina sparnus ir jautiesi lyg įsimylėjus...

Ir ATSIMINKIT – taip jaustis jūs galite kiekvieną dieną.
Šis jausmas priklauso tik nuo JŪSŲ noro taip jaustis.

Taigi... ką renkatės JŪS: būti ar nebūti gražia?

 

Motinos... mamos... mamytės... motulės.. motinėlės..

Kad ir kaip jas bevadintume, kiekvieno žmogaus gyvenime, mama suvaidina, mažesnę ar didesnę, rolę. Net ir tie žmonės, kurie užaugo be mamų, mama (t.y. jos neturėjimas) turėjo vienokios ar kitokios įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi.

Apie mamas ir jų santykius su vaikais, galima būtų kalbėti valandų valandas. Kiekviena mama yra kitokia, kitaip auklėja, kitaip supranta motinystę, kitaip reiškia meilę savo vaikui...

Tačiau.... kad ir kokia bebūtų mama: griežta, reikli, neperkalbama ar nuolanki, atsidavusi ir švelni... Bet kuriam vaikui ji yra pati brangiausia, nes ji yra jo MAMA.

Mielos esamos ir būsimos MAMOS, žinau, kad jūs esat ar dar būsit, pačios geriausios ir teisingiausios mamos savo vaikučiams.

Tik nepamirškit, kad vaikui be jūsų rūpesčio, sveiko maisto, šilto rūbo, gero išsilavinimo labiausiai reikia jausti jūsų MEILĘ, PAGARBĄ IR SUPRATINGUMĄ.

Emocinis ryšys yra tai, kas vaikus labiausiai pritraukia prie tėvų, nepriklausomai nuo to, kokio jie amžiaus bebūtu.

Niekas nepaneigs, kad savivertė turi didelio svorio žmogaus pasitikėjimui savimi.

Savivertė yra tai, kaip mes patys save vertinam ir ką apie save galvojam.

Esu tos nuomonės, kad santykis su savimi yra svarbiausias santykis viso gyvenimo fone, o santykiai su aplinka ir aplinkiniais labai daug kuo priklauso būtent nuo to, kaip mes patys save priimam, vertinam ir mylim.

Nuo to, kaip asmuo pats apie save galvoja, priklauso, ir tai, kokius žmonės jis pritraukia į savo gyvenimą.

Tad DĖMESIO laisvos moterys! Jei norit, sau į poras pritraukti aukštos klasės vyrą, turi pati mąstyti, kaip aukštos klasės ledi.

Viskas prasideda nuo mąstysenos!

Vėliau tai persiduoda į išorę per drabužius, manieras, elgseną ir bendrą savęs pateikimą.

Niekada nepamirškit to – KITI JŪS VERTINA TAIP, KAIP JUS PATI SAVE VERTINAT!

Kas yra įsipareigojimas? Tai yra žmogaus pasižadėjimas kitos šalies atžvilgiu. Ar tai būtų sutuoktinis, vaikai, tėvai, įmonė, bankas, kaimynai ir taip toliau, ir panašiai...

Įsipareigojimai paprastai yra abišaliai, nebent, išskirtinais atvejais, asmeninio altruizmo apraiška.

Juridiniuose santykiuose kiekvienas susirūpinęs tuo, kaip įvykdyti savo įsipareigojimus, nes, kitu atveju, bendradarbiavimo sutartis būna nutraukiama.

O kaip dažniausiai būna asmeniniuose santykiuose? Didžiausias susirūpinimas sukoncentruotas ties tuo, kad kita šalis vykdytų savo įsipareigojimus.

Turbūt visi žinom, kaip skamba poros priesaikos žodžiai vienas kitam, tariami prie altoriaus vestuvių metu?
Kaip yra sakoma: „tu imdamas (-a) mane į žmonas/vyrus privalėsi man būti paslaugus, kantrus, geras, daryti mano gyvenimą lengvesnį ir patogesnį“?
Ar vis tik: „AŠ pasižadu tau būti toks, anoks ir taip toliau“ ?

Pages