Straipsniai

Įsimylėjimas - tai nuostabus jausmas. Magiškas, pakylėjantis, konstruktyvus, pozityvus, energijos suteikiantis ir mintis skraidinantis jausmas.

Tai magijos pilnas laikotarpis santykių pradžioje, kai viskas dar būna nepatirta, neatrasta... Kai žiuri į žmogų ir žaviesi kiekvienu jo judesiu, nes JIS tau sukelia tą euforijos jausmą. Kai vien tik nekaltas prisilietimas ar bučinys priverčia tave tirpt iš malonumo...

Įsimylėjimo stadiją, aš vadinu II santykių etapu, einančiu po susipažinimo etapo. Jei pora pereina šią stadiją, ji įkopia į trečiąjį – santykių kūrimo – etapą. Tuomet prasideda ilgalaikiai santykiai su ateities perspektyva.

Tačiau.. būtent šiame jaudinančiame virpėjimo periode, dažną porą ištinka „nesusikalbėjimo“ krizė.

Problemos tarp įsimylėjėlių atsiranda dėl labai elementarios priežasties - tai padidinto jautrumo. Būnant tokioje būsenoje atsiranda nesaugumo jausmas. Jautresni, pažeidžiamesni žmonės pajaučia poreikį bėgti nuo tos jautrumo ir nesaugumo būsenos. Įsijungia savisaugos instinktas t.y. noras save apsaugoti nuo galimo sielos skausmo.

Jei yra melas, yra melagiai, tai yra ir tie, kuriems meluojama smile emoticon.
Melas – išties yra be galo plati tema. Kaip jau minėjau ankstesniuose postuose apie melą – meluojama dėl įvairių priežasčių. Tam, kad susiaurint melo tematiką, šį kartą kalbėsiu tik apie melą, kuris yra naudojamas porose.

Pažinties pradžioje, melu žmonės bando pasirodyti geresni, dėl noro labiau patikti, tam, kuriam meluojama. Tokiu atveju, reik suprasti, kad meluojama ne tam, kad apmulkinti, o tam, kad sukurti gražesnį savęs įvaizdį. Įsižeisti, demaskavus melagį, šioje vietoje būtų kvailą. Kaip ir kvailą „nurašyti“ melagį, jei tas melas, nėra reikšmingas.

Jei egzistuoja melas, egzistuoja ir melagiai, - natūralu.
Kita vertus, „etiketę: melagis“, mes galėtume klijuoti, toli gražu ne ant kiekvieno, kurį sučiumpam meluojant. Kartais gyvenimiškos aplinkybes verčia žmones meluoti, kartais tai daroma su kilniu tikslu, o kartais tai gali būti ryškus intelekto požymis, kai žmogus meluoja apgalvotai ir meluoja taip, kad to melo neidentifikuoja tie, kuriems meluojama .

Šiandien noriu atkreipti dėmesį, būtent apie tuos, kuriuos demaskavę, pelnytai pavadintume melagiais.
Juos galėčiau suskirstyti į dvi kategorijas: patologiški melagiai ir sąmoningi melagiai.

Apie patologinius viskas paprasta ir aišku. Tai tokie žmonės, kurie iš prigimties melagiai ir tą daro „ant kiekvieno žingsnio“, net nejausdami, kad tai daro. Kuria istorijas, tam , kad būtų įdomus pašnekovai, kuria savo gyvenimo įvykius, kad būtų patrauklus kitiems žmonėms, ar dėl to, kad jais manipuliuoti ir panašiai. Visi artimieji aiškiai mato, kad melagis meluoja, bet priima tai kaip jo identitetui priklausančią savybę ir jo kalbų nesureikšmina. Šiaip ar taip, tie žmogeliai nėra piktybiški ir žalos niekam nedaro.

Dažniausiai žmonės supratę, kad jiems kažkas pamelavo, priima tai kaip įžeidimą. Bet ar tai visada yra tai?
Melas tai yra toks gyvenimo įrankis, kuris padeda pasiekti kažkokių tikslų. O kokie gi tie tikslai? Ar bandėt kada nors pamąstyti KODĖL žmogus jums melavo??? Neeee...  nes buvot pernelyg užsėmę pasipiktinusio ir įžeisto žmogaus vaidmens saviraiška. Tiesa?

Bet jei paanalizuotume meluojančiojo tikslą meluoti, tai manau daugeliu atveju, suprastume, kad pykti ir jaustis įžeistam nėra reikalo. O ir nerastumėme nei vieno pasaulio žmogaus, kuris nebūtų gyvenime melavęs, slėpęs tiesą ar tą pačią tiesą pasakęs kitokia forma.

Vaikai sąmoningai meluot pradeda dar kūdikystėje, tam kad pasiekti savo tikslų (ilgiau nemiegoti, nevalgyti, gauti reikiama daiktą, etc).
Paaugę meluoja, tam, kad išvengti bausmės ar per didelio tėvų pergyvenimo ir jaudinimosi dėl jų. Taipogi savo tikslams pasiekti.

Seksas yra viena iš populiariausių visos žmonijos temų. Apie jį prirašyta aibės straipsnių, aibės knygų...
Vieniems patinka vienoks seksas, kitiems – kitoks. Vienus jaudina vienoki dalykai, kitus – kitokie. Pradedant įvairioms pozomis, baigiant visokiais fetišais...

Analizuojant žmonių seksualinius polinkius ir potraukius, galima šį tą spręsti ir apie žmogaus asmenybę ir jo psichologiją.

Bet aš ne apie tai...

Sekso temoje yra vienas bendras dalykas, kuris vienija visus žmones. Visus! Tiek vyrus, tiek moteris. Tai - NORAS PATIKTI SAVO SEKSO PARTNERIUI. Tik kompleksai, šiame aspekte yra skirtingi, priklausomai nuo lyties.

Moterims svarbu, kad jos gražiai atrodytų nuogos ir kad įtiktų vyro seksualiniam skoniui. Vyrams svarbu matyti, kad jo partnerė "kaifuoja" nuo jo glamonių ir yra patenkinama iki aukščiausios pasitenkinimo viršūnės.

Baigiant neištikimybės temų ciklą, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį tai, kad moterų kovoje dėl vyro, pamirštamas pagrindinis aspektas – sprendimą priima vyras!

Tad moterims drabstytis purvais tarpusavyje yra žema, kvaila ir netikslinga.

Ir jei tai kova... tai, tai turi būti kova su savim. Su savo „kraujuojančiu“ ego... savo emocijom, savo požiūrių į susiklosčiusią situaciją, o ne su kitu žmogumi.

Asmeniškai aš, nesu šališka šia tema. Jei į mane kreiptųsi meilužės vaidmenyje esanti moteris – ji gautų pluošta patarimų, kaip protingiausiai pasielgti jos situacijoj, jei žmona – tai žmona, jei vyras – tai vyras.

Mano manymu - kiekvienas asmeniškai turi rūpintis savo morales normomis ir savo gyvenimo sprendimais, o ne kiti. Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę, bet nei vienas neturi teisės teisti kito žmogaus elgesio vien dėl to, kad jo nuomone, žmogus elgiasi nederamai.

NE meilužė KALTA, kad šeimoje atsirado terpė jai atsirasti vyro gyvenime, kaip ir JOKIA MEILUŽĖ nepajėgs išskirti tos šeimos, kurioje tvyro meilė ir abipusis supratimas.

Apie trečią kategoriją - Tas, kurios niekada nenorėjo būti meilužėmis, bet tapo apgaulės ir meilės įkaitėmis.

Šios kategorijos moterys arba nežinojo, kad jas mergina vedęs vyras, arba žinojo, visaip vengė santykių, bet buvo gudriai suviliotos, žadant meilę, šeimą ir skyrybas su esama žmona.

Kai vyras deda pastangas pasiekti moterį, rodo jai dėmesį, dovanoja jai savo šilumą ir siekia jos visokiais būdais, išties reta moteris galėtų būti tam abejinga. Net jei protas šaukia: „bėk nuo jo, jis vedęs“, tai širdis sako ką kitą – „pažiūrėk, kaip jis tavęs trokšta. Tavęs ir tik tavęs. Tik tu jam reikalinga“. Jau nekalbant apie tas, kurios įsimylėdavo vyrą, nežinodamos, kad jis vedęs.

Vedusio vyro suvystytos moterys paprastai elgiasi trejopai:

Vienos tiki pažadais ir kantriai laukia (net metų metus), kada tas vyras tesės savo pažadus ir palikęs savo šeimą, ves ją, tačiau pačios nelenda į šeimą ir nedrumsčia ramybės (atvirkščiai, dažniau sulaukia „lazdų“ nuo vyrų žmonų, jei pastarosios sužino apie meilužės egzistavimą).

Kitos, tampa antros kategorijos meilužėmis, kurios imasi priemonių, kad mylimas vyras, galiausiai atitektų jai.

Antra kategorija:
Tos, kurios žinojo savo rolę vyrų gyvenime, bet darė viską, kad ta rolė pasikeistų, užimant žmonos vietą.
Šios kategorijos meilužės yra pavojingiausios vedusio vyro santuokai, dėl jų noro vyrą pasisavinti.

O, bet, tačiau ...Net šios kategorijos meilužės nėra, nuo pagrindų, kaltos dėl to, kad įsiveržė į jūsų šeimą.

Kodėl? – Todėl, kad vargu ar tarp tokių atsirastu tokia, kuri pamačiusi vedusi vyrą, bestų į jį pirštu su nuožmiu tikslu – „šis vyras, bus mano, nes aš jį atimsiu iš jo laimingos šeimos!“

Netgi... jei taip ir būtų... tai, patikėkite, prieš vyro (vedusio) valia jokia moteris, to nepasiektų. JOKIA!!!

Dažniausiai tokios moterys mąsto, kad tai ne jos problema, kad vyras vedęs. Ji tai laisva! Ir jei ją kabina vedęs vyras (o dažniausiai taip ir būna), tai čia ne jos problema, kad jis yra neištikimas, o jo. Ir jos visiškai teisios.

Šioje kovoje dėl vyro laimi ta, kuri gudresnė, meilesnė ir protingesnė.

Jei yra neištikimi vyrai, yra ir meilužės – logiška. Betgi... ar logiška yra visas jas vadinti "k...mis" ir suversti visas šeimos problemas ant jų?

Meilužes taip pat galėčiau išskirti į tris pagrindines kategorijas:
1. Tos, kurios žino savo rolę vyro gyvenime ir tas vaidmuo jas tenkina.
2. Tos, kurios žino savo rolę vyrų gyvenime, bet daro viską, kad ta rolė pasikeistų, užimant žmonos vietą.
3. Tos, kurios niekada nenorėjo būti meilužėmis, bet tapo apgaulės ir meilės įkaitėmis.

Na, ką gi, pradėsiu nuo pirmosios kategorijos analizės.
Šią kategoriją būtų galima skirstyti į dar dvi: tai tos, kurios taip pat turi partnerystės įsipareigojimų ir tos, kurioms patinka naudotis svetimo vyro dėmesiu, dovanomis, audringu seksu ir tuo pačiu jaustis laisvai ir nepriklausomai.

Apie trečią kategoriją - Tuos, kuriems svarbi šeima, bet dar svarbiau yra joje jaustis visapusiškai laimingiems.
Šios kategorijos vyrai pasižymi bendra nuostata – šeima turi būti tai, kur visada gera, jauku ir kur norisi skubėti po darbo dienos.

Kai kurie iš jų pakankamai kaprizingi ir gyvenimo išlepinti asmenys, nemokantys įvertinti tai ką turi ir gauna šeimoje (nes visada nori geriau, arba nori to, ko neturi).

Kitiems net gėda pripažinti, jog jie turi poreiki turėti meilužę, nes visada šeimą įsivaizdavo kitaip, kitokius santykius su žmona. Meilužė jiems reikalinga, kaip nuoskaudų "plovėja".

Treti pernelyg jautrus tampa meilės stygiui, nes tai kerta per jų savivertę, tad meilužė jiems būtinai turi būti tokia, iš kurios jaustų meilę ir dėl kurios galėtų palikti nelaimingą santuoką.

Na ir daugelis kitokių situacijos ir asmenybės niuansų, tačiau, visi šios kategorijos vyrai, nesunkiai paliktų šeimą, dėl kitos moters, kuri jam įžiebtų naują viltį ir svajonių gyvenimo šeimoje viziją.

Pages