Praradimo jausmas turi savo „sesę dvynę“ – tai praradimo jausmo baimė.

Kas tai?

Žmonės, kurie nors kartą gyvenime buvo susidūrę su stipriu, visą esybę iki skausmo užvaldančiu, praradimo jausmu ir kuriuos tai stipriai paveikė bei psichologiškai sugniuždė – jie daro viską, kad tai nepasikartotų. Tokie žmonės, vos tik užuodę baimę būti palikti, jie užbėga įvykiams už akių ir tai padaro pirmi, vien tam, kad VĖL nepatirtų to žeminančio jausmo. Ypatingai tai būdinga vyrams.

Vyras, kuris nors kartą buvo skaudžiai moters paliktas, tampa be galo jautrus santykių pradžioje. Tam, kad užgydyti tokio vyro sielos randus, reikia daug moters meilės, atsidavimo ir saugumo jausmo. Kitu atveju, jis saugodamas save gali bėgti nuo moters dėl menkiausio suabejojimo jos lojalumu ar santykių tvirtumu.

Moterims tai galioja taipogi. Tačiau, dažniausiai, jos kitaip nei vyrai: santykiuose daro viską, kad tik dar kartą netektų išgyventi netekties skausmo.

Kad ir kaip ten bebūtų – praradimo jausmas yra be galo stiprus, paliekantis žymę žmogaus psichologijoje ir tai atsiliepia jo tolimesniuose santykiuose ir veiksmuose.

Kai išanalizuoji žmogaus psichologiją, supranti jo jautriausias ir silpniausias vietas. Tai padeda išvengti santykių problemų: žinai kurią vietą reikia paspausti, norint gauti tai ko nori ir žinai, kurios vietos neliesti, norint turėti tvirtus ir šiltus santykius. Tačiau šio pobūdžio manipuliacijos pavaldžios tik itin stiprioms ir intelektualioms asmenybėm.

Nuoširdžiai Jūsų – Sol.Veiga

Metai sarasas: 
2015