Ką daryti, kai ateina suvokimas, kad „donžuaniškos“ vyro prigimties nepakeisi, o vis dar jauti meilę jam, jus sieja šeima, vaikai ir kitokie dalykai?
Šioje vietoje nėra vienareikšmiško sprendimo ar vieno patarimo visiems gyvenimo atvejams. Kiekvienoje situacijoje skirtingi niuansai, faktoriai ir pojūčiai.

Vis tik šiuo postu noriu atkreipti dėmesį į du aspektus: žmogaus kūną ir dvasią (sielą).

Kad ir koks vyras bebūtų, visi: nuo pašėlusio vėjavaikio iki sėslaus namisėdos, nuo žavaus moterų suvedžiotojo iki lyriško romantiko ... VISI turi vieną bendrą bruožą – jie trokšta moters meilės!

Meilė, dvasinis ryšys, jausmai – tai yra ta grandis, kuri žmogų suriša su kitu žmogumi.
 

Jei jus esate ta moteris, kuri „maitina“ vyrą meilės jausmu – jus galite suteikti vyrui visiška laisvę, galite net stumti jį nuo savęs – jus vis tiek busite TA MOTERIS, kuri trauks jo sielą prie jūsų, net jei tam prieštarautų jo protas.

Meilė yra kaip narkotikas.
Ne veltui meilės jausmui dedikuoja dainas, apie ją rašo eiles, dėl jos aukojamasi, kartais net žudomasi....
Nes nėra šioje žemėje žmogaus, kuris nenorėtų būti mylimas!

 

Na, o kas liečia kūniškus poreikius, tai jie niekaip nepriklauso nuo dvasinės būsenos. Visų žmonių fiziologija surišta su biologiniais procesais: noru valgyti, tuštintis, miegoti ..... „daugintis“ ...

Nepamirškite vieno dalyko, mielos moterys – jei gyvenime atsitiko taip, kad jūsų mylimasis ištuštino savo sėklides kitos moters pagalba ir darė viską, kad šį informacija jūsų nepasiektų (kodėl ji pasiekė jus – čia jau kita tema) – tai tikrai nereiškia, kad jo meilė jums staiga pradingo.

Tiesiog pamąstykite apie tai, prieš padarant lemiamą sprendimą.

Metai sarasas: 
2015